2013 balandžio – Traklama

Nauji Facebook serveriai Švedijoje

Vis daugiau interneto vartotojų visame pasaulyje naudojai socialiniu tinklu „Facebook“ bei facebook reklama. Todėl didžiausias pasaulyje soc. tinklas „Facebook“ siekdamas vartotojams suteikti itin kokybiškas paslaugas, atidarė duomenų centrą (poliarinio rato krašte) Švedijos mieste Lulea. Vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai: subarktinis klimatas, kuris padarys minimalų energijos suvartojimą serveriams vėsinti. Tai pirmasis duomenų centras už JAV ribų, ir „Facebook“ vadina jį „vienu iš efektyviausių pasaulyje.“

Tai vieta, kur gyvena socialinio tinklo 1 milijardo žmonių auditorija. Siūlau pasivaikščioti tarp naujų aukštos klasės serverių „Facebook“ prie poliarinio rato krašto.

Socialinis tinklas „Facebook“ buvo įkurtas 2004 metais Mark’o Zuckerberg’o ir jo kambariokais iš Harvardo universiteto.

Beje, yra ne tik serverių ir aušinimo sistemos, bet ir poilsio kambariai.

Pirmiausia svetainė buvo pavadinta Thefacebook ir buvo prieinama tik Harvardo universiteto studentams, vėliau atsidarė registracija ir kitiems Bostono universitetams, o tada ir visiems JAV švietimo įstaigų studentams, su elektroninio pašto adresu .edu srityje. Nuo 2006 metų rugsėjo, svetainė tapo prieinama visiems interneto vartotojams vyresniems kaip 13 metų amžiaus.

Pašalinkite «The», tiesiog „Facebook“, taip kiečiau (k/f „Socialinis tinklas“).

Aušinimo sistemos

Beje, domeno vardo facebook.com pirkimas 2005 metais kainavo $200000.

2011 sausį, pasak laikraščio „The New York Times“, „Facebook“ pasiekė 50 milijardų JAV dolerių vertę.

2012 spalį socialinio tinklo „Facebook“ auditoriją sudarė vienas milijardas žmonių – tai tie, kurie užėjo į svetainę bent kartą į mėnesį, ar buvo užfiksuoti naudojant „Like“ mygtuką.

Taigi, teoriškai, kas 7 žmogus planetoje yra registruotas „Facebook“.

Pagrindiniai „Facebook“ konkurentai pasaulinėje rinkoje – tai „Twitter“ ir „Google+“, kurie atsilieka daugiau nei pusę milijardo vartotojų.

Aktyvi paros auditorija kovo mėnesį sudarė 526 milijonai žmonių.

Apie 500 milijonų žmonių per mėnesį naudojasi „Facebook“ mobiliaja aplikacija.

Kiekvieną dieną socialinio tinklo naudotojai palieka 3,2 mlrd „Like“ ir komentarų, įkelia net 300 milijonų nuotraukų.

Svetainėje užfiksuota 125 milijardai „draugiškų ryšių“.

Puslapių peržiūrų skaičius 2011 spalį sudarė 1 trilijoną

Bendrovės pajamos pirmąjį 2012 metų ketvirtį sudarė 1 mlrd 58 milijonus JAV dolerių, o tai yra 6,5% mažiau nei ankstesnį ketvirtį. Taigi, kiekvienas vartotojas bendrovei uždirbo per ketvirtį šiek tiek daugiau už dolerį.

Naujo Duomenų Centro valdytojas.

FaceBook dėka, įkūrėjas Mark Zuckerberg 23 metų tapo jauniausiu milijardieriumi pasaulyje.
Tai ir yra interneto galia.

„Facebook“ pasirinko Švediją naujo duomenų centro statybai, todėl kad „stabili politinė situacija, mažiausia stichinių nelaimių rizika ir puikios ryšio sąlygos.“

Vietinis subarktinis klimatas padeda padaryti energijos suvartojimą minimalių.

Informacijos šaltinis: LoveOpium

Elektroninės parduotuvės nuoma

Interneto verslas tapo dar paprastesnis. Dabar reikia dar mažiau investicijų, norint jį pradėti. Taip yra dėl naujos paslaugos – elektroninių parduotuvių nuoma.

Kas yra elektroninių parduotuvių nuoma

Interneto parduotuvės nuoma nėra ta nuoma, apie kurią mes visi viską žinome ir suvokiame – pasiskolini daiktą, o už jo naudojimąsi sumoki pinigus, paskui grąžini, kai baigiasi nuomos terminas. Su el. parduotuvėmis viskas vyksta kiek kitaip. Nuomojamas tik neunikalus puslapio dizainas ir lengvai įjungiamos el. parduotuvės funkcijos su pačia platforma. Mokama nedaug – po 39 Lt + PVM per mėnesį. Už tai per pora dienų yra sukuriama el. parduotuvė su pasirinkta išvaizda ir standartinėmis funkcijomis. Ji yra visiškai integruota su Mokėjimai.lt sistema, todėl iš karto galima pradėti vykdyti veiklą. Pasibaigus nuomos periodui, parduotuvė išjungiama abipusiu susitarimu, arba perkeliama kitur ir kuriama jau specializuota el. parduotuvė.

Elektroninių parduotuvių nuomos kaina

Kaip ir minėta, el. parduotuvių nuoma nėra brangi – vos 39 Lt per mėnesį. Per metus susidaro ne tokia didelė suma – 468 litai + PVM. Į šią kainą įeina svetainės talpinimas, dizaino šablono nuoma, el. komercijos sistemos nuoma, paleidimas ir priežiūra. Taigi, viskas, ko reikia nedidelei el. parduotuvei su keliais šimtais prekių. Interneto vardas kainuos papildomai 32 litus metams.

Nuomos privalumai:

Sutaupoma labai daug pinigų el. parduotuvės kūrimui. Paprastai el. parduotuvė kainuoja nuo 1500 litų plius aptarnavimas, kai nuoma atsieina vos 468 litai per metus su aptarnavimu.
Paleidžiama per dvi dienas, todėl galima labai greitai pradėti vykdyti savo veiklą. Paprastai el. parduotuvės sukūrimas užtrunka apie mėnesį ir ilgiau.
Mokėjimai.lt integracija. Nuomojama el. parduotuvė turi ir populiariausią Lietuvoje atsiskaitymo galimybę.
Visada suteikiama pagalba, teikiami patarimai ir pasiūlymai, kaip geriau valdyti parduotuvę, kad būtų pasiekiami geresni rezultatai.

Nuomos trūkumai:

Neoriginalus dizainas. Tai reiškia, kad pasaulyje yra dar ne viena el. parduotuvė, kuri atrodo labai panaši. Taip yra dėl to, kad renkamasi iš dizaino šablono, kuris yra atviras visiems (už tam tikrą mokestį).
Tik standartinės funkcijos. Kai el. parduotuvė paleidžiama vos per 2 dienas, tai padaroma naudojant tik pačias reikalingiausias funkcijas. Kartais to būna per maža, dėl to tenka arba primokėti, arba naudotis kitais sprendimais.
Tinka mažoms ir vidutinio dydžio el. parduotuvėms, nes didelėms reikia galingesnių prekių ir katalogų valdymo įrankių.

Kam naudinga el. parduotuvių nuoma?

El. parduotuvių nuoma naudinga ir reikalinga pradedančiajam verslui, kuris neturi didelių investicijų technologiniams sprendimams. Verslo pradžioje reikalingos itin didelės lėšos logistikai ir prekėms, todėl geriau investuoti į šią sritį, o ne į techninį el. parduotuvės sprendimą, kuris kainuoja apie 2000-3000 litų. Be to nepatyrę el. parduotuvių savininkai gauna labai daug naudingų patarimų, kaip geriau vystyti verslą. Tai savotiška parama jiems.

Per pora metų išsiplėtusi nuomojama el. parduotuvė gali būti nesunkiai perdaroma į pagal užsakymą sukurtą prekybos internetu įrankį, visa informacija lengvai perkeliama ir viskas sklandžiai sutvarkoma. Aišku, jau už didesnius pinigus, nei 39 litai per mėnesį.

Ar norėtumėte taip paprastai pradėti savo verslą internete?

Trickingas

Dvidešimtmetis Martynas iš Vilniaus bėgioja, šokinėja, vairuoja, ir net mylisi ekstremaliai. Jis žada būti pirmuoju pensininku, kuris vis dar padarys salto. Jis ne tik žada, bet ir daro, nes jis – trickeris.

Kas yra „trickingas“? Teoriškai tai – parkour (judėjimo menas), wu-shu (rytiečių kovų menas), capoeira (brazilų kovos – šokio menas), gimnastikos, breakdance, kaskadininkų ir t.t. mišinys.

Suprantama kalba šnekant, trickingas yra tai, ką tu pasiimi iš visų sporto ar meno šakų. Imi ir taip sužinai, ko tau dar reikia.

Trickingas jungia visus ekstremalius sportus. Trickeris yra tas, kuris yra universalus. Universalus – tas, kuris gerai jaučiasi bet kurioje situacijoje. Man patinka universalumas, nes nereikia jokių įrankių. Reikia tik kojų, rankų ir noro.

Trickingas – kažkas panašaus į meilę. Žinau, kas tai yra, bet tiksliai nusakyti sunku.

Nuo ko šiame užsiėmime kaifuoji labiausiai?

Ypatingai nekaifuoju. Aimanos trukdo susikaupti. Sakykim, mane veža vienas dalykas – žinojimas, kad aš galiu judėti ir daryti sprendimus greičiau ir kitaip, nei kiti.

Darai saltus, šokinėji per automobilius. Kaip įveiki baimę?

Dažniausiai tai įvyksta net ne per treniruotes. Įveikti baimę – tai lyg perpogramuoti smegenis. Man baimės įveikimas nėra šimtą kartų kristi ir šimtą pirmąjį išmokti. Reikia galvoti ir suprasti, kaip ką daryti. Kai žinai, kad tai padaryti gali – dingsta ir baimė. Būna, sėdžiu darbe. Staiga galvoje tik „cinkt“! Ir išmokstu salto.

Tiesiog sėdžiu ir įsivaizduoju. Mintyse darau darau darau… Nueinu, ir iš pirmo karto padarau dar nedarytą salto.

Pirmas salto?

Man salto – pašokti nuo kojų ir nusileisti ant kojų. Pirmą tokį padariau 8-9 metų. Pradėjau su draugais šokinėdamas nuo liepto į vandenį ir pamažu mažindamas gylį. Paskui tiek primažinom, kad darėme tiesiog ant smėlio.

Rimtai treniruotis pradėjau 14-os, kai pradėjau šokti breiką. Su breiku atėjo visas „saltų paketas“.

Ką kvailiausiai ekstremaliausio esi padaręs?

Kvailiausia, ką esu daręs… pavojingiausia… Stovėjau ant normalaus tilto turėklo vien ant rankų. Apačioje, už 50 metrų, teliuškavo vanduo. Jei būčiau nukritęs, garantuotai būčiau prisitėškęs, tačiau žinojau, kad nenukrisiu. Mano forma buvo tokia gera, kad net krisdamas būčiau spėjęs už atbrailos nusitverti.

Kur naudoji trackingą?

Visur absoliučiai. Kartais susimąstau, kad gal net ne vietoje. Net darbe pasitaiko. Vietoje to, kad eičiau kaip normalus žmogus kilometrą, peršoku tvorą ir einu 20 metrų. Sutaupau laiką, pajaučiu malonumą. Tačiau dėl tokių fokusų tenka net nukentėti. Kartą nuo apsauginių vos į galvą negavau.

Dėl ko užsiimi šia veikla?

Šitą vis dar bandau išsiaiškinti. Kol kas žinau, kad jei nedarau – jaučiuosi nepilnavertis. Neįsivaizduoju savęs nedarančio salto. Užsibrėžiaus sau tikslą – išmokyti anūkus daryti salto. Kai išmoks – jau bus ramiau. Išvis būsiu krūtas senelis. 50 ies, o vis dar daro salto.

Pinigai?

Čia kaip sporte: uždirbsi, jei būsi geriausias. Tačiau Lietuvoje didelių pinigų vien būdamas trickeriu neužkalsi. Užsienyje – gal ir taip. Bet klausimas, ar dėl pinigų tai darome?

Užsienyje tokių pačių metų chebra uždirba žymiai daugiau: filmuojasi reklamose, muzikiniuose video klipuose, važinėja po kitas šalis, moko jaunimą. Patys turi nerealias sales, trenerius.

Pasifilmuojam kartais ir mes, bet pas juos pinigai geresni.

Šeimoje tu toks – vienintelis?

Mano brolis daro saltonus. Jam 15. Tėtis daro saltonus. Jam virš 40. Gal ne taip gerai, gal ne tokius sudėtingus, kaip aš…

Bet?

Bet ant rankų gali pastovėti visa šeima, išskyrus mamą, nes mama ir šiaip faina.

Kur dar esi ekstremalus?

Už vairo… tik nzn ar reikia rašyt. Man teises norėjo atimt. Tris avarijas šiais metais padariau… bet koks pažeidimas, man dabar atims teises. Vasarą treniruojuosi su snieglente ant batuto. Labai lengva daryti salto. Manau, turiu potencialo ir Lietuvoje, ko gero, būsiu pirmas, kuris su snieglente galės padaryti salto.

Šuoliai į vandenį, gimnastika, kalnų slidės, tramplynas, batutas. Nardau. Plaukioju baidarėmis. Mano tikslas – praplaukti visas Lietuvos upes. Praplaukęs esu 7 ar 8. kai kurias po du kartus.

Ko trūksta tavajame sporte?

Merginų! Jų čia – nulis. Nepažįstu nė vienos, kuri darytų salto. Nebent profesionalios gimnastės. Tėvai už rankos neatveda – pačios neateina. Lietuvoje trickingas dar naujiena. Gal kada ir panų Dievas duos. Kadangi čia yra ir kovos menų kombinacija, gal šitas sportas ne merginoms?

Kiek ir kokių traumų turėjai?

Prieš 2 metus dar galvojau, kad esu nepažeidžiamas. Visi, kas treniruojasi, tegul neužmiega, nes nuo 20 metų prasideda traumos. Nuo 20-ies per dvejus metus prisirinkau daugiau traumų, nei per pirmus ketverius.

Pradėkime nuo apačios: skilęs kulnas, po tris kartus narintos abi čiurnos, kirkšnys patemptos po dešimt kartų kiekvienoje pusėje. Kairės rankos lūžis, abu išnarinti pečiai. Galvą į žemę susitrenkiau ne kartą ir ne du. Guzai ir visokie sutrenkimai man – norma. Po plaukais guzų nesimato!

Kuri rimčiausia?

Paskutinioji – stuburo trauma. Dariau du salto į priekį. Darydamas pirmąjį per aukštai iššokau. Leidausi. Neapskaičiavau atstumo. Pasirodė, kad jau laikas stuktelėti kojomis žemę, o žemės nebuvo. Kojos išsitempė ir sustingo. Ir kai kūnas atsipalaidavo, visa jėga kulnimis trenkiausi į žemę. Apkrovimas kirto per kelius ir nuėjo į nugarą. Smūgis buvo toks stiprus, kad net kelnės iki kelių nusmuko. Tris minutes gulėjau ir orą gaudžiau. Paskauda dar ir dabar…

Jautiesi saugus?

Tėvai po pirmos rimtos traumos ir mane, ir brolį apdraudė visaip, kaip įmanoma. Už bet kokią rimtesnę traumą gaunu pinigų.

Pragyvenimui užtenka?

Ne… kol kas ne. Net negalvoju apie tai. Šiaip net ir nelabai uždirbti išeitų… Va tik kartą į koją įsmigo stiklas… kiaurai per stiklą ėjom… iš draudimo daugiau nei pusę tūkstančio gavau. Nepakenkė, bet tai beveik ir viskas.

Ateityje track‘ingas pravers?

Mano tikslas ne pakazuchą daryti. Noriu turėti judėjimo pranašumą. Planuoju būti pirmas pensininkas, kuris darys „saltoną“. Būsiu populiarus! Sakau ir sakysiu: būsiu senas, gyvensiu iš pensijos ir darysiu saltus. Nes nemėgstu nupezusių senių.

Likti lauke ar rinktis sporto salę?

Atkeliavęs žvarbusis metų laikas net ir mėgstančiuosius aktyviai sportuoti priverčia sulėtinti tempą, o dalį jų – keliauti į sporto salę. Tačiau sporto klubai įkandami ne visiems. Išeitis – sportas gryname ore net spaudžiant šaltukui. Kokie tokio sportavimo pranašumai ir trūkumai bei į ką vertėtų atkreipti dėmesį sportuojant šaltu oru, kad nepakenktumėte sveikatai?

Sportas gryname ore: argumentai „už“

Bene didžiausias sporto lauke pliusas – grynas oras, kuriuo kvėpuoti žmogaus organizmui naudinga kad ir koks bebūtų metų laikas. Sporto klubo „JC sport“ įkūrėjas, profesionalus treneris Jeanas Claude Edorhas teigia, kad vėsus oras yra itin tinkamas sportui, ypač bėgimui. „Bėgiojimas lauke šaltesniu oru yra netgi sveikesnis nei bėgiojimas patalpoje – organizmas gauna daugiau šviežio oro, daugiau deguonies“, – tikina jis, pats pastarosiomis dienomis bėgiojantis lauke kartu su savo sporto klubo lankytojais.

Profesionalus treneris pataria didelį dėmesį skirti aprangai – jos, tinkamos kiekvienam sezonui, galite rasti bet kurioje sporto prekių parduotuvėje. Jam pritaria ir vaistininkas Saulius Kriūnas.

„Sportuojant lauke svarbi tinkama, neleidžianti kūnui sušlapti apranga ir odos apsauga. Reiktų nepamiršti šaltu oru naudoti riebesnį veido ir rankų kremą, apsauginį lūpų pieštuką”, – primena jis. Rengtis reikėtų keliais sluoksniais, tačiau neprisirengti per daug – svarbiausia, kad labai nesuprakaituotumėte ir nesportuotumėte drėgnais drabužiais. Apsaugokite nuo šalčio galvą, rankas, kojas ir pėdas – joms atvėsus kyla didžiausias pavojus nušalti.

Kitas sporto gryname ore privalumas – mažesnės išlaidos. Net ir apsirūpinę tinkama apranga sportui vėsesniu oru, neišleisite tiek, kiek išleistumėte sporto klubo abonementui visus rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario mėnesius. O jei į tokį „sportą“ kaip besmegenio lipdymas ar sniego mūšis įtrauksite dar ir šeimą – kalorijas deginsite ir kūną stiprinsite pačiu maloniausiu būdu.

Nepamirškite, kad sportuojant malšinamas stresas ir gaminasi laimės hormonais vadinami endorfinai, todėl tinkamai pasirengus sportuoti visapusiškai naudinga.

Sportas gryname ore: argumentai „prieš“

Sportas gryname ore šaltuoju sezonu greičiausiai jūsų nesuvilios, jei esate tam tikros sporto šakos mėgėjas – pavyzdžiui, žaidžiate tenisą ar šokate. Tačiau žmogaus organizmui itin naudinga užsiimti ne viena sporto rūšimi, jas keisti. Gal kaip tik šis ruduo pastūmės tai padaryti?

Dar viena nuo sporto lauke sulaikanti aplinkybė – itin prastos oro sąlygos. Net ir tikriems žiemos sporto šakų aistruoliams prieš einant sportuoti patariama pažvelgti į termometro stulpelį ir pasidomėti orų prognoze. Jei už lango siaučia lapkričio lietūs ar visą dieną pusto, sportuoti nepatartina. Neleiskite šaltiems orams uždaryti jūsų namuose, tačiau nepamirškite vadovautis sveiku protu.

Išvada: tinkamai pasiruoškite

Pasak specialistų, sportuoti gryname ore atvėsus orams daugelis nesiryžta dėl žinių stokos, kaip tą daryti. „Pirmiausia reiktų pasirūpinti tinkamu maisto racionu, kad netrūktų skysčių, vitaminų, mineralų ir kalorijų. Šaltame ore organizmas išeikvoja daugiau energijos“, – sako „Camelia“ vaistininkas S. Kriūnas.

Jis pabrėžia, jog nusprendus sportuoti reikia ne tik pasirūpinti, kad organizmui netrūktų reikalingų medžiagų, bet ir pasitikrinti sveikatą: „Sportuoti vėsiu oru lauke nereikia ypatingo fizinio pasirengimo, tačiau to nepatartina daryti turintiesiems sveikatos sutrikimų, tokių kaip kraujotakos ar kvėpavimo takų ligų. Tokiais atvejais prieš nusprendžiant sportuoti geriausia pasikonsultuoti su savo gydytoju.“

Treneris J.C. Edorhas primena ir auksinę taisyklę – apšilti prieš sportuojant. „Geras apšilimas yra itin svarbus sportuojant lauke, kai šalta – vos išėjus į lauką reikėtų padaryti keletą apšilimo pratimų ir paruošti kūną sportui“, – rekomenduoja jis.