Sportas

Kelionė Aukštaitijos upėmis – mėgaukitės ramybe ir vaizdinga gamta

baidarės Kartais taip norisi bent trumpam pabėgti nuo miesto triukšmo ir pasimėgauti gamtos dovanojama ramybe. Kelionė Aukštaitijos upėmis, plaukiant patogioje baidarėje, suteikia šią galimybę. Pakvieskite draugus ar mylimus žmones keliauti kartu, išsinuomokite baidares ir leiskitės į vaizdingą žygį Lietuvos upėmis. Aukštaitija yra vienas gražiausių Lietuvos kraštų, nuo seno garsėjantis vaizdinga gamta, skaidriu upės vandeniu ir jaukia atmosfera.

Su kuo ir kur plauksite?

Jei nusprendėte leistis į kelionę baidarėmis, turite pagalvoti, su kuo ir kokia upe plauksite. Abu klausimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Tai, su kuo plauksite, lems ir tai, kokį maršrutą rinksitės. Jei į kelionę kviesite ramesnio būdo draugus, vyresnius žmones ar mažus vaikus, greičiausiai, rinksitės kiek ramesnį, tiesesnį, sraunesnį maršrutą, kuris nereikalaus nei intensyvaus irklavimo, nei fizinių jėgų įveikiant kelyje esančias kliūtis. Jei plauksite su aktyviais, jaunais, fiziškai stipriais ir adrenaliną vertinančiais draugais, greičiausiai, rinksitės sudėtingesnį, daug ištvermės reikalaujantį plaukimą.

Jei nežinote, kurį maršrutą rinktis, pasikalbėkite su baidarių nuomotojais. Daugelis plaukimų, pvz., kelionės Lakajos upe, Kiauna ar Žeimena, derina abu aukščiau minėtuosius metodus ir leidžia pasimėgauti tiek ramiu plaukimu, kuomet baidarė yra nešama upės srovės, tiek pareikalauja intensyvių jėgų, siekiant įveikti kelyje pasitaikančius barjerus. Jei turite specifinių reikalavimų plaukimui, pvz., nenorite plaukti itin didelio atstumo, ar priešingai, norėtumėte leistis į 3–4 dienų kelionę, pasakykite tai baidarių nuomotojams, kurie, puikiai pažinodami upes, pasiūlys jums optimaliausius sprendimus.

Nuomokitės tik aukštos kokybės baidares!

Nepamirškite, kad plaukimas baidarėmis neatsiejamas nuo kokybiškų, tvirtų ir manevringų baidarių bei tinkamų irklų, kurie plaukimui suteikia daugiau lengvumo ir patogumo. Plaukdami su nekokybiškomis baidarėmis, sunkiais ar nepatogiais irklais, labai greitai pavargsite, todėl visa kelionė gali tapti erzinanti ir nemaloni. Kad to išvengtumėte, baidares užsisakykite tik iš patikimo, ne vienerius metus šioje srityje dirbančio baidarių nuomotojo, kuris nuolatos atnaujina baidares ir visų pirma rūpinasi savo keleivių patogumu. Primename, kad viso plaukimo metu, nepriklausomai nuo to, ar plaukiate sraunia upe, ar mėgaujatės ramiu ežero plaukimu, turite dėvėti gelbėjimosi liemenes, kurias jums suteiks baidarių nuomotojas.

Baidarės ir jų istorija

Atėjus vasarai norisi būti gamtoje ir džiaugtis vandens pramogomis. Viena tokių – baidarės. Irklavimas jomis – tai fizinių pratimų rūšis, galimybė aktyviai poilsiauti, pramoga. Tačiau pakalbėkime plačiau apie irklavimą, kaip sporto šaką. Tai valties varymas vieno ar kelių irkluotojų, sėdint nugara į valties priekį ar baidarės galą ir naudojant irklus kaip antros eilės svertus.

Irkluojant baidarę labiausiai dirba nugaros, pilvo, dubens ir pečių raumenys, o sportininkas klūpi ant specialios pritaikytos pagalvės .

Vakaruose baidarės irklavimas žymimas raide „K“ ( angl. kajak), o kanojų – raide „C“ (angl. canadier). Abi sporto šakos, t. y. baidarių ir kanojų irklavimas vadinamas kanų sportu.

Kalbant apie baidarės istoriją, reikėtų akcentuoti, kad dauguma Anglijos Karališkojo baidarininkų klubo narių keliaudavo savo valtimis ir taip daugelyje šalių sukėlė susidomėjimą nauju irklavimo būdu, o vėliau jį imta naudoti ir turizmo varžybose. Baidarių ir kanojų varžybų istorija palyginti vėlyva. Populiarindamas baidarių ir kanojų irklavimą, McGregoras, Napoleono III-ojo kvietimu, 1867 metais Paryžiuje organizavo šių valčių regatą. 1874 metais regatą organizavo Anglijos Karališkasis klubas, įsteigęs „Iššūkio taurės“ prizą. Jis ir Niujorko klubo prizai egzistuoja dar ir iki šiol.

1877 metais Gerberditas Klintcas su daktaru D. Petenu dalyvavo parodomajame vienviečių baidarių plaukime akademinių valčių varžybų metu Moaso upėje Liutache, kur varžybas stebėjo Belgijos karalius Leopoldas. Čia baidarės ir kanojos populiarinimas buvo labai sėkmingas. Europoje susikūrė daugybė specializuotų klubų: 1876 m. Brasalyje, 1885 m. Bonoje ir Hanoveryje, 1900 m. Vokietijoje ir Švedijoje, 1904 m. Prancūzijoje, 1908 m. Prahoje ir kt. miestuose. Klubai organizuodavo oficialias regatas ir turistines keliones baidarėmis ir kanojomis. Pirmasis Pasaulinis karas ilgam nutraukė šių valčių irklavimo vystymą.

Gaminant baidares ir kanojas Europoje, buvo panaudota akademinių valčių gamybos patirtis, tačiau tuo pat metu Skandinavijos konstruktoriai, neturėdami jokios patirties ir tradicijų, eksperimentiniu būdu gamino valtis ir jiems pasisekė dar geriau. Tai buvo išsiaiškinta 1923 m. Švedų žaidynėse Gioteburge, kai paaiškėjo, kad vokiečių baidarės palyginus su švediškomis yra sunkios ir plaukia daug lėčiau, nors ir vienoj, ir kitoj šaly buvo gaminamos pagal senąjį eskimų modelį.

Tarptautinių varžybų skaičius nuolat augo. 1925 m. Prahoje įvykusios varžybos sukėlė didelį olimpinio kongreso dalyvių susidomėjimą ir 1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse baidarininkai ir kanojininkai išsidalino pirmuosius olimpinius medalius

Šiandien baidarių ir kanojų irklavimas vis dar olimpinė sporto šaka. Jų distancijos – 200 ir 1000 metrų. Varžybos vyksta stovinčiame vandenyje – ežeruose, kanaluose, tvenkiniuose ir pan. Šiuo sportu rūpinasi Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija, įkurta 1924 m.

Trickingas

Dvidešimtmetis Martynas iš Vilniaus bėgioja, šokinėja, vairuoja, ir net mylisi ekstremaliai. Jis žada būti pirmuoju pensininku, kuris vis dar padarys salto. Jis ne tik žada, bet ir daro, nes jis – trickeris.

Kas yra „trickingas“? Teoriškai tai – parkour (judėjimo menas), wu-shu (rytiečių kovų menas), capoeira (brazilų kovos – šokio menas), gimnastikos, breakdance, kaskadininkų ir t.t. mišinys.

Suprantama kalba šnekant, trickingas yra tai, ką tu pasiimi iš visų sporto ar meno šakų. Imi ir taip sužinai, ko tau dar reikia.

Trickingas jungia visus ekstremalius sportus. Trickeris yra tas, kuris yra universalus. Universalus – tas, kuris gerai jaučiasi bet kurioje situacijoje. Man patinka universalumas, nes nereikia jokių įrankių. Reikia tik kojų, rankų ir noro.

Trickingas – kažkas panašaus į meilę. Žinau, kas tai yra, bet tiksliai nusakyti sunku.

Nuo ko šiame užsiėmime kaifuoji labiausiai?

Ypatingai nekaifuoju. Aimanos trukdo susikaupti. Sakykim, mane veža vienas dalykas – žinojimas, kad aš galiu judėti ir daryti sprendimus greičiau ir kitaip, nei kiti.

Darai saltus, šokinėji per automobilius. Kaip įveiki baimę?

Dažniausiai tai įvyksta net ne per treniruotes. Įveikti baimę – tai lyg perpogramuoti smegenis. Man baimės įveikimas nėra šimtą kartų kristi ir šimtą pirmąjį išmokti. Reikia galvoti ir suprasti, kaip ką daryti. Kai žinai, kad tai padaryti gali – dingsta ir baimė. Būna, sėdžiu darbe. Staiga galvoje tik „cinkt“! Ir išmokstu salto.

Tiesiog sėdžiu ir įsivaizduoju. Mintyse darau darau darau… Nueinu, ir iš pirmo karto padarau dar nedarytą salto.

Pirmas salto?

Man salto – pašokti nuo kojų ir nusileisti ant kojų. Pirmą tokį padariau 8-9 metų. Pradėjau su draugais šokinėdamas nuo liepto į vandenį ir pamažu mažindamas gylį. Paskui tiek primažinom, kad darėme tiesiog ant smėlio.

Rimtai treniruotis pradėjau 14-os, kai pradėjau šokti breiką. Su breiku atėjo visas „saltų paketas“.

Ką kvailiausiai ekstremaliausio esi padaręs?

Kvailiausia, ką esu daręs… pavojingiausia… Stovėjau ant normalaus tilto turėklo vien ant rankų. Apačioje, už 50 metrų, teliuškavo vanduo. Jei būčiau nukritęs, garantuotai būčiau prisitėškęs, tačiau žinojau, kad nenukrisiu. Mano forma buvo tokia gera, kad net krisdamas būčiau spėjęs už atbrailos nusitverti.

Kur naudoji trackingą?

Visur absoliučiai. Kartais susimąstau, kad gal net ne vietoje. Net darbe pasitaiko. Vietoje to, kad eičiau kaip normalus žmogus kilometrą, peršoku tvorą ir einu 20 metrų. Sutaupau laiką, pajaučiu malonumą. Tačiau dėl tokių fokusų tenka net nukentėti. Kartą nuo apsauginių vos į galvą negavau.

Dėl ko užsiimi šia veikla?

Šitą vis dar bandau išsiaiškinti. Kol kas žinau, kad jei nedarau – jaučiuosi nepilnavertis. Neįsivaizduoju savęs nedarančio salto. Užsibrėžiaus sau tikslą – išmokyti anūkus daryti salto. Kai išmoks – jau bus ramiau. Išvis būsiu krūtas senelis. 50 ies, o vis dar daro salto.

Pinigai?

Čia kaip sporte: uždirbsi, jei būsi geriausias. Tačiau Lietuvoje didelių pinigų vien būdamas trickeriu neužkalsi. Užsienyje – gal ir taip. Bet klausimas, ar dėl pinigų tai darome?

Užsienyje tokių pačių metų chebra uždirba žymiai daugiau: filmuojasi reklamose, muzikiniuose video klipuose, važinėja po kitas šalis, moko jaunimą. Patys turi nerealias sales, trenerius.

Pasifilmuojam kartais ir mes, bet pas juos pinigai geresni.

Šeimoje tu toks – vienintelis?

Mano brolis daro saltonus. Jam 15. Tėtis daro saltonus. Jam virš 40. Gal ne taip gerai, gal ne tokius sudėtingus, kaip aš…

Bet?

Bet ant rankų gali pastovėti visa šeima, išskyrus mamą, nes mama ir šiaip faina.

Kur dar esi ekstremalus?

Už vairo… tik nzn ar reikia rašyt. Man teises norėjo atimt. Tris avarijas šiais metais padariau… bet koks pažeidimas, man dabar atims teises. Vasarą treniruojuosi su snieglente ant batuto. Labai lengva daryti salto. Manau, turiu potencialo ir Lietuvoje, ko gero, būsiu pirmas, kuris su snieglente galės padaryti salto.

Šuoliai į vandenį, gimnastika, kalnų slidės, tramplynas, batutas. Nardau. Plaukioju baidarėmis. Mano tikslas – praplaukti visas Lietuvos upes. Praplaukęs esu 7 ar 8. kai kurias po du kartus.

Ko trūksta tavajame sporte?

Merginų! Jų čia – nulis. Nepažįstu nė vienos, kuri darytų salto. Nebent profesionalios gimnastės. Tėvai už rankos neatveda – pačios neateina. Lietuvoje trickingas dar naujiena. Gal kada ir panų Dievas duos. Kadangi čia yra ir kovos menų kombinacija, gal šitas sportas ne merginoms?

Kiek ir kokių traumų turėjai?

Prieš 2 metus dar galvojau, kad esu nepažeidžiamas. Visi, kas treniruojasi, tegul neužmiega, nes nuo 20 metų prasideda traumos. Nuo 20-ies per dvejus metus prisirinkau daugiau traumų, nei per pirmus ketverius.

Pradėkime nuo apačios: skilęs kulnas, po tris kartus narintos abi čiurnos, kirkšnys patemptos po dešimt kartų kiekvienoje pusėje. Kairės rankos lūžis, abu išnarinti pečiai. Galvą į žemę susitrenkiau ne kartą ir ne du. Guzai ir visokie sutrenkimai man – norma. Po plaukais guzų nesimato!

Kuri rimčiausia?

Paskutinioji – stuburo trauma. Dariau du salto į priekį. Darydamas pirmąjį per aukštai iššokau. Leidausi. Neapskaičiavau atstumo. Pasirodė, kad jau laikas stuktelėti kojomis žemę, o žemės nebuvo. Kojos išsitempė ir sustingo. Ir kai kūnas atsipalaidavo, visa jėga kulnimis trenkiausi į žemę. Apkrovimas kirto per kelius ir nuėjo į nugarą. Smūgis buvo toks stiprus, kad net kelnės iki kelių nusmuko. Tris minutes gulėjau ir orą gaudžiau. Paskauda dar ir dabar…

Jautiesi saugus?

Tėvai po pirmos rimtos traumos ir mane, ir brolį apdraudė visaip, kaip įmanoma. Už bet kokią rimtesnę traumą gaunu pinigų.

Pragyvenimui užtenka?

Ne… kol kas ne. Net negalvoju apie tai. Šiaip net ir nelabai uždirbti išeitų… Va tik kartą į koją įsmigo stiklas… kiaurai per stiklą ėjom… iš draudimo daugiau nei pusę tūkstančio gavau. Nepakenkė, bet tai beveik ir viskas.

Ateityje track‘ingas pravers?

Mano tikslas ne pakazuchą daryti. Noriu turėti judėjimo pranašumą. Planuoju būti pirmas pensininkas, kuris darys „saltoną“. Būsiu populiarus! Sakau ir sakysiu: būsiu senas, gyvensiu iš pensijos ir darysiu saltus. Nes nemėgstu nupezusių senių.

Likti lauke ar rinktis sporto salę?

Atkeliavęs žvarbusis metų laikas net ir mėgstančiuosius aktyviai sportuoti priverčia sulėtinti tempą, o dalį jų – keliauti į sporto salę. Tačiau sporto klubai įkandami ne visiems. Išeitis – sportas gryname ore net spaudžiant šaltukui. Kokie tokio sportavimo pranašumai ir trūkumai bei į ką vertėtų atkreipti dėmesį sportuojant šaltu oru, kad nepakenktumėte sveikatai?

Sportas gryname ore: argumentai „už“

Bene didžiausias sporto lauke pliusas – grynas oras, kuriuo kvėpuoti žmogaus organizmui naudinga kad ir koks bebūtų metų laikas. Sporto klubo „JC sport“ įkūrėjas, profesionalus treneris Jeanas Claude Edorhas teigia, kad vėsus oras yra itin tinkamas sportui, ypač bėgimui. „Bėgiojimas lauke šaltesniu oru yra netgi sveikesnis nei bėgiojimas patalpoje – organizmas gauna daugiau šviežio oro, daugiau deguonies“, – tikina jis, pats pastarosiomis dienomis bėgiojantis lauke kartu su savo sporto klubo lankytojais.

Profesionalus treneris pataria didelį dėmesį skirti aprangai – jos, tinkamos kiekvienam sezonui, galite rasti bet kurioje sporto prekių parduotuvėje. Jam pritaria ir vaistininkas Saulius Kriūnas.

„Sportuojant lauke svarbi tinkama, neleidžianti kūnui sušlapti apranga ir odos apsauga. Reiktų nepamiršti šaltu oru naudoti riebesnį veido ir rankų kremą, apsauginį lūpų pieštuką”, – primena jis. Rengtis reikėtų keliais sluoksniais, tačiau neprisirengti per daug – svarbiausia, kad labai nesuprakaituotumėte ir nesportuotumėte drėgnais drabužiais. Apsaugokite nuo šalčio galvą, rankas, kojas ir pėdas – joms atvėsus kyla didžiausias pavojus nušalti.

Kitas sporto gryname ore privalumas – mažesnės išlaidos. Net ir apsirūpinę tinkama apranga sportui vėsesniu oru, neišleisite tiek, kiek išleistumėte sporto klubo abonementui visus rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario mėnesius. O jei į tokį „sportą“ kaip besmegenio lipdymas ar sniego mūšis įtrauksite dar ir šeimą – kalorijas deginsite ir kūną stiprinsite pačiu maloniausiu būdu.

Nepamirškite, kad sportuojant malšinamas stresas ir gaminasi laimės hormonais vadinami endorfinai, todėl tinkamai pasirengus sportuoti visapusiškai naudinga.

Sportas gryname ore: argumentai „prieš“

Sportas gryname ore šaltuoju sezonu greičiausiai jūsų nesuvilios, jei esate tam tikros sporto šakos mėgėjas – pavyzdžiui, žaidžiate tenisą ar šokate. Tačiau žmogaus organizmui itin naudinga užsiimti ne viena sporto rūšimi, jas keisti. Gal kaip tik šis ruduo pastūmės tai padaryti?

Dar viena nuo sporto lauke sulaikanti aplinkybė – itin prastos oro sąlygos. Net ir tikriems žiemos sporto šakų aistruoliams prieš einant sportuoti patariama pažvelgti į termometro stulpelį ir pasidomėti orų prognoze. Jei už lango siaučia lapkričio lietūs ar visą dieną pusto, sportuoti nepatartina. Neleiskite šaltiems orams uždaryti jūsų namuose, tačiau nepamirškite vadovautis sveiku protu.

Išvada: tinkamai pasiruoškite

Pasak specialistų, sportuoti gryname ore atvėsus orams daugelis nesiryžta dėl žinių stokos, kaip tą daryti. „Pirmiausia reiktų pasirūpinti tinkamu maisto racionu, kad netrūktų skysčių, vitaminų, mineralų ir kalorijų. Šaltame ore organizmas išeikvoja daugiau energijos“, – sako „Camelia“ vaistininkas S. Kriūnas.

Jis pabrėžia, jog nusprendus sportuoti reikia ne tik pasirūpinti, kad organizmui netrūktų reikalingų medžiagų, bet ir pasitikrinti sveikatą: „Sportuoti vėsiu oru lauke nereikia ypatingo fizinio pasirengimo, tačiau to nepatartina daryti turintiesiems sveikatos sutrikimų, tokių kaip kraujotakos ar kvėpavimo takų ligų. Tokiais atvejais prieš nusprendžiant sportuoti geriausia pasikonsultuoti su savo gydytoju.“

Treneris J.C. Edorhas primena ir auksinę taisyklę – apšilti prieš sportuojant. „Geras apšilimas yra itin svarbus sportuojant lauke, kai šalta – vos išėjus į lauką reikėtų padaryti keletą apšilimo pratimų ir paruošti kūną sportui“, – rekomenduoja jis.