Katilai: apibendrintai, individualiai, praktiškai

Dabartinė Lietuvos rinka siūlo daugybę įvairių prekių. Katilai – ne išimtis., Iš tiesų jų galima rasti visokiausių. Dujiniai katilai, kondensaciniai katilai, kieto kuro katilai… Pavadinimai skambūs, tačiau ne iš piršto laužti, o nurodantys tikrovę. Visgi daugeliui jie nieko aiškaus nereiškia. Taigi vertėtų bent trumpai užsiminti apie kiekvieną iš jų, pro akis nepraleidžiant geriausių savybių.

Dujiniai katilai

Kaip galima suprasti, šių katilų esminis varomasis varikliukas – dujos. Iš tiesų dujiniai katilai gali pasigirti populiarumu. Jie yra ganėtinai komfortiški – neužima daug vietos, nereikalauja daug išskirtinio dėmesio. Kokios nuomonės apie kainą ir praktiškumą? Na, jei šie katilai tokiomis savybėmis nepasižymėtų, apie juos, ko gero, dabar nebūtų čia rašoma.

Kondensaciniai katilai

Kondensaciniai katilai – vienas iš pigiausių šildymo sprendimų. Šie katilai nereikalauja daug vietos, dažnai estetiškai bei negriozdiškai atrodo, netgi galima sakyti, jog dvelkia modernumu. Žiūrint iš piniginių ir kišenių pusės, iš pradžių, žinoma, reikia sumokėti tam tikrą sumą už pirkinį. Na, bet per kelerius metus šis „stebuklas“ atsiperka. Iš esmės kondensaciniai katilai namuose sukuria puikią atmosferą. Ką ir kalbėti apie praktišką ir, jei taip galima išsireikšti, subalansuotą šildymą.

Kieto kuro katilai

Šiuos šildymo varikliukus „užvedinėja“ kietasis kuras. Šis šildymo būdas taip pat palyginti gerai žinomas (bent jau girdėtas nemažai daliai būstų savininkų). Pasiūla džiugina – galima išsirinkti iš daugybės įvairių modelių. Trumpai tariant, kieto kuro katilai – puikus sprendimas, padedantis sukurti namų jaukumą.

Jei mintyse vyrauja idėja apie naują katilą, prieš perkant reikėtų pasikonsultuoti su savo srities specialistu. Šitokiu būdu sprendimas bus pats naudingiausias ir praktiškiausias. O pastarosios savybės itin svarbios, kai tema šildymo katilai.

Katilai: apibendrintai, individualiai, praktiška

Dabartinė Lietuvos rinka siūlo daugybę įvairių prekių. Katilai – ne išimtis., Iš tiesų jų galima rasti visokiausių. Dujiniai katilai, kondensaciniai katilai, kieto kuro katilai… Pavadinimai skambūs, tačiau ne iš piršto laužti, o nurodantys tikrovę. Visgi daugeliui jie nieko aiškaus nereiškia. Taigi vertėtų bent trumpai užsiminti apie kiekvieną iš jų, pro akis nepraleidžiant geriausių savybių.

Dujiniai katilai

Kaip galima suprasti, šių katilų esminis varomasis varikliukas – dujos. Iš tiesų dujiniai katilai gali pasigirti populiarumu. Jie yra ganėtinai komfortiški – neužima daug vietos, nereikalauja daug išskirtinio dėmesio. Kokios nuomonės apie kainą ir praktiškumą? Na, jei šie katilai tokiomis savybėmis nepasižymėtų, apie juos, ko gero, dabar nebūtų čia rašoma.

Kondensaciniai katilai

Kondensaciniai katilai – vienas iš pigiausių šildymo sprendimų. Šie katilai nereikalauja daug vietos, dažnai estetiškai bei negriozdiškai atrodo, netgi galima sakyti, jog dvelkia modernumu. Žiūrint iš piniginių ir kišenių pusės, iš pradžių, žinoma, reikia sumokėti tam tikrą sumą už pirkinį. Na, bet per kelerius metus šis „stebuklas“ atsiperka. Iš esmės kondensaciniai katilai namuose sukuria puikią atmosferą. Ką ir kalbėti apie praktišką ir, jei taip galima išsireikšti, subalansuotą šildymą.

Kieto kuro katilai

Šiuos šildymo varikliukus „užvedinėja“ kietasis kuras. Šis šildymo būdas taip pat palyginti gerai žinomas (bent jau girdėtas nemažai daliai būstų savininkų). Pasiūla džiugina – galima išsirinkti iš daugybės įvairių modelių. Trumpai tariant, kieto kuro katilai – puikus sprendimas, padedantis sukurti namų jaukumą.

Jei mintyse vyrauja idėja apie naują katilą, prieš perkant reikėtų pasikonsultuoti su savo srities specialistu. Šitokiu būdu sprendimas bus pats naudingiausias ir praktiškiausias. O pastarosios savybės itin svarbios, kai tema šildymo katilai.

Turinio strategija ir reklama turiniu

Reklama internete vystosi ir pereina į naują lygį. Pasaulyje pradedama kalbėti apie naują reklamos rūšį – kokybiškas turinys.

Turinys, kaip reklama yra gana naujas būdas, nors užuomazgų randama dar 19 amžiuje, kai reklama dar tik pradėjo vystytis. Aišku, visa tai buvo daroma spaudoje ir bukletuose, tačiau interneto technologijos leidžia kur kas daugiau.

Kaip atrodo ta reklama turiniu?

Viskas vyksta gana paprastai: yra objektas, kurį reikia pareklamuoti, sudaroma turinio strategija ir pradedama vykdyti kampanija. Pereikime prie ūkiškų pavyzdžių, kurie padės lengviau susigaudyti, kas yra kas. Sakykime, įmonė parduoda naudotus baldus. Jiems reikia išpopuliarinti savo veiklą internete. Tikslinė auditorija – studentai, bandantys įsikurti didmiestyje, nedideles pajamas gaunančios jaunos šeimos, pensininkai, darbuotojai. Sprendimą pirkti baldus priima dažniausiai moterys, nors pasirinkimo procese dalyvauja ir vyrai.

Šiai auditorijai reikia pateikti tam tikro naudingo turinio, kuris būtų pakankamai kokybiškas, tačiau šiek tiek ir reklaminis. Tai padaroma dviem būdais – neįkyriai pareklamuojant įmonės puslapį „lyg tarp kitko“ arba turinį talpinant įmonės puslapyje, iš kurio pereiti prie siūlomų naudotų baldų galima vienu pelės paspaudimu.

Turinio strategija turi numatyti, koks turinys bus ruošiamas, kur ir kaip jis bus publikuojamas, kokiu periodiškumu, kaip jis bus reklamuojamas ir t.t.

Toliau eina sunkiausia dalis – turinio paruošimas. Sunkiausia? Todėl, kad jį reikia paruošti kokybiškai. Jei turinys yra straipsniai, reikia susirasti rašytoją, kuris parašytų straipsnius, ar bent jau juos redaguotų, jei rašys kažkas iš įmonės. Paruoštas turinys publikuojamas internete. Kur tai daroma – numato turinio strategija. Naudotų baldų atveju turinys publikuojamas savo puslapyje, tada siūlomas perspausdinimui į didžiuosius portalus. Reklamuojamas per forumus, socialinius tinklus, taip pat pasitelkiant tam tikras SEO priemones.

Išpublikuotas turinys yra stebimas – ar nėra kokių komentarų, pastabų, į kurias reiktų sureaguoti įmonės vardu ir parodyti, kad „mums ne vis vien…“. Tuo pačiu stebima statistika – ar padaugėjo ateinančių lankytojų iš to turinio, jei nėra nuorodos, ar padaugėjo užklausų paieškoje ar tiesioginių lankytojų.

Esminis turinio bruožas ir tikslas – NAUDA skaitytojui ir lankytojui. Tai reiškia, kad perskaitęs straipsnį apie naudotų baldų priežiūrą, kiekvienas lankytojas savo kolegoms galėtų pasakyti „žinote, skaičiau vieną straipsnį, kad naudotų baldų negalima valyti cheminėmis medžiagomis, kurios…“. Susidomėję žmonės pradės ieškoti tokio straipsnio internete ir socialiniuose tinkluose. Beliks padaryti, kad jį rastų.

Kiek turinio reikia?

Atsakyti, kiek to turinio reikia yra labai sunku. Tai priklauso nuo konkurencinės aplinkos. Kuo ji didesnė, tuo aukštesni reikalavimai keliami turiniui. Kita strategiją gali nurodyti „imti“ pozicijas kiekiu. Galima nustatyti minimalaus turinio kiekį metams – po 1 turinio vienetą kas mėnesį.

Turinio vienetas – tai tam tikros rūšies kokybiškas turinys. Tai gali būti straipsnis internete, iliustracija, prezentacija, PDF dokumentas, el. knyga, tinklalaidė mp3 formatu (podcast), vaizdo klipas, 3D turas, interaktyvus žaidimas ir t.t. Populiariausias turinys yra straipsnis, taip pat ir video.

Kas mėnesį išleidžiant bent po vieną turinio „gabalą“, per metus surenkamas 12 naudingo turinio krepšelis.

Naudotų baldų atveju geriausiai tinka straipsniai, video ir iliustracija, kurią galima atsispausdinti. Apie ką visa tai? Apie baldų priežiūrą – kaip valyti padėvėtus baldus, kaip išnaikinti prastą kvapą, ką galima padaryti su katinėlio nudraskytu baldo kraštu. Temų turiniui yra daugybė, tereikia tik sugalvoti.

Turinio strategijos įgyvendinimas – patys ar profesionalai?

Amžinas klausimas – ar galiu pasidaryti tai pats, ar be profesionalų neapsieisiu? Visada geriau palikti tą reikalą profesionalams. Tačiau šioje srityje galima daug ką pasidaryti ir patiems, tačiau su profesionalų priežiūra ir pagalba. Tekstą parašyti galite ir patys, tačiau profesionalus rašytojas turėtų jį paredaguoti taip, kad skaitytojui būtų įdomu ir lengva jį skaityti.

Profesionalai visko padaryti nelabai gali. Paprasčiausiai jie nėra tos srities profesionalai, neišmano jos taip gerai, kaip verslas, kuris ten dirba ne vienerius metus. Dėl to reikalingas nuoseklus ir kantrus bendradarbiavimas. Per savaitę rašytojas netaps baldų remonto specialistu, todėl per savo patirties prizmę jis negalės pateikti informacijos apie baldų remontą ir restauravimą.

Ar jūsų verslui to reikia?

Turinio strategijos reikia bet kuriam verslui, kuris nori pasigerinti savo pozicijas paieškoje, pasireklamuoti pats ir pareklamuoti prekes bei paslaugas. Kainuoja tai nedaug. Jei vienas turinio „gabalas“ gali kainuoti 100-300 litų, tai per metus išleidžiama suma bus nei didelė, nei maža – 1200-3600 litų. Tikrai nedidelė investiciją į amžinai išliekančią reklamą, kurios lankytojai plūs žiūrėti net ir praėjus keleriems metams po reklaminės kampanijos.

Kas gali padėti tokią padaryti? Bet kuris rimtesnis rašytojas ir blogeris, turintis šiek tiek skaitytojų ir išmanantis, kaip juos pritraukti.

Katilai – ideali galimybė apšildinti namus

Neretai pasigirsta teiginių, kad dujiniai katilai – geriausia galimybė idealiai apšildinti namus. Šitokių ir panašių frazių galima išgirsti išties neretai. Ypač artėjant šaltajam metų laikui.

Niekam nėra paslaptis, jog žiemos metu žmonės siekia įvairiausiais būdais apšiltinti būstą, ir, žinoma, sukurti jaukią atmosferą. Na, taip, juk nei vienas nenori, kad siaučiantys vėjai skverbtųsi ir į kambarį. Iš tikrųjų būtų galima teigti, jog kiekvienam  vyrui turėtų būti svarbu savo šeimą aprūpinti šiluma, o dujiniai katilai šią užduotį padeda atlikti nepriekaištingai.

Kadangi vos žiema spėjo pakeisti rudenį, iš dangaus pasipylė nemenkas kiekis sniego, o šiluma taip pat nelepina, būtų pravartus  apibendrinamasis informacinis straipsnis apie katilus. Šį kartą – dujinius.

Visų pirma, kodėl dujiniai katilai – ideali galimybė apšiltinti namus? Reikėtų pradėti nuo to, kad šie aparatai puikiai paskirsto šilumą po gyvenamuosius plotus, todėl jaudintis dėl žemos temperatūros ir pūgų tikrai nereikės. Beje, labai svarbu paminėti ir tai, kad katilaineužima daug vietos. Tai galioja ne tik dujiniams, bet ir kietojo kuro katilams. Nors jų kaina yra ganėtinai didėlė, reikėtų priminti, jog svarbiausia gyvenime ne pinigai, o artimųjų – šeimos narių – laimė ir žinojimas, jog žiemos laikotarpiu jie namuose galės jaustis saugiai, šiltai ir komfortiškai.

Katilai, o ypač dujiniai sugebėjo įsitvirtinti Lietuvos rinkoje. Vis daugiau ir daugiau žmonių trokšta įsigyti šių produktų. Būtina dar kartą paminėti, jog šeimos gerovė daug kartų svarbiau už pinigus. Netgi nepalyginamai  svarbiau. Nemaža dalis asmenų pasakytų, kad katilai yra puiki investicija į būsto jaukumą.

  Taigi katilai – lyg materialiai suvokiamas įrankis, formuojantis nuostabius ir šiltus vakarus, gražias šventes ir turiningą buvimą su šeima ar draugų būryje.

Kas yra vlogas?

Šiandien norėčiau apžvelgti video blogus bei jų kūrėjus iš savo, kaip blogerio pozicijos. Koks esminis skirtumas tarp asmeninio blogo (tinklaraščio) ir vlogo (video blogo)? Žinoma, pateikimo būdas. Asmeninis blogas rašomas, o video blogas filmuojamas. Video blogo esmė yra filmuoti kaip tu kalbi kokia nors tema. Daugumai įdomu žiūrėti kaip kalbėtojas reiškia emocijas, todėl jei tą patį monologą parašius bloge, jis tikrai nesulauktų tokio populiarumo. Jei tinklaraštyje parašytą tekstą skaitytų vloge, tokį vlogą nebūtų įdomu žiūrėti, nes tiesiog pabostų. Dažniausiai blogo straipsnis būna žymiai ilgesnis nei vlogo monologas.

Pliusai

Jei neturi ką pasakyti, bet esi iškalbus, išvaizdus, turintis gerą  humoro jausmą ir nori “išpopuliarėti” vlogo kūrimas kaip tik tau. Kuriant vlogą nebūtina apskritai apie ką nors išmanyti, nes dažniausiai viską kompensuoja geras humoro jausmas bei sugebėjimas vaipytis taip, kad visiems būtų įdomu žiūrėti. Visada bus apie ką kurti video blogą. Jei pritrūksta minčių, tiesiog galima atsakinėti į žiūrovų klausimus. Mano nuomone, tai iš dalies kažkas panašaus į žlugusį Olialia projektą. Daugumai smagu žiūrėti, kaip kažkas kitapus ekrano visaip straksi, keičia veido mimikas, išdarinėja nesąmones. Vlogeriams taip pat smagu, kad juos gausiai žiūri videogaga ar youtube žiūrovai. Jie jaučiasi populiarūs ir žinomi. Jiems save realizuoti internete daug lengviau nei blogeriui. Nereikia rūpintis, kur talpinti video. Nereikia nuomoti hostingo, domeno, diegti turinio valdymo sistemos… Youtube visada veiks ir video blogai bus pasiekiami kiaurą parą. Taip pat daugeliui žiūrėti tą pačią informaciją yra daug priimtiniau nei skaityti, todėl trumpa informacija pateikta video bloge visada sulauks didesnio populiarumo. Nors viskas priklauso kaip ją pateiksi. Tą pačią informaciją tiek raštu, tiek video blogu galima pateikti ir įdomiai, ir labai nuobodžiai.

Minusai

Reikia turėti bent minimalios video montavimo sugebėjimus. Norint pakankamai kokybiškai sumontuoti video blogą dažniausiai nepakanka Windows Movie Maker teikiamų funkcijų. Tenka nelegaliai naudoti tobulesnes programas kaip Adobe After Effect, Sony Vegas… Be geros video kameros taip pat bus sunku. Nors dabar net išmanieji telefonai su 5-8 Mpx gali dalinai atstoti mėgėjišką video kamerą. Žinoma, būtini ir aktoriaus – režisieriaus gabumai, nes kitaip liksi nesuprastas, tavo video blogas nesulauks populiarumo. Jei neturi gero humoro jausmo ar nemoki patraukliai pateikti informacijos savo video bloge, niekam nebus įdomu žiūrėti apie ką kalbi, nors tai būtų ir labai aktuali tema.

Kodėl Lietuvoje tiek mažai video blogų?

Lietuvoje vlogerių labai nedaug, juos galima suskaičiuoti ant abiejų rankų pirštų (neskaitant mažai žinomų). To priežastis yra visuomenės tolerancijos trūkumas. Daugelis pradedančiųjų vlogerių neatlaiko skaudžios, neargumentuotos kritikos ir naujų video nebekuria. Kitiems trūksta pasitikėjimo pradėti savo video blogą. Dažnai pradedantieji vlogeriai, tokie kaip Lina Karoblytė neatneša vlogeriams garbės ir tampa tik pajuokų objektu. Dėl kritikos iš dalies kalti patys vlogeriai, nes jie neparodo kažko tokio, dėl ko būtu verti teigiamų atsiliepimų. Greitas kalbėjimas, daugybės kadrų sumontavimas, mimikos keitimas nėra tas talentas, dėl kurio vlogeris turėtų sulaukti teigiamų vertinimų. Be to, žiūrovų auditorija yra labai jauna, todėl tikėtis argumentuotos kritikos būtų gana naivu. Visa jų kritika yra lietuviškų bei rusiškų keiksmažodžių kratinys. Žiūrint iš šalies, Lietuvoje vlogerių gyvavimo laikotarpis daug trumpesnis nei blogerių. Lietuvoje vlogus kuria tik jaunimas, todėl baigę studijas ir susiradę normalų darbą nemanau, kad tęsia savo “youtube karjerą”.

Šaltinis: http://insaider.lt/video-blogai.html

Baidarės ir jų istorija

Atėjus vasarai norisi būti gamtoje ir džiaugtis vandens pramogomis. Viena tokių – baidarės. Irklavimas jomis – tai fizinių pratimų rūšis, galimybė aktyviai poilsiauti, pramoga.  Tačiau pakalbėkime plačiau apie irklavimą, kaip sporto šaką. Tai valties varymas vieno ar kelių irkluotojų, sėdint nugara į valties priekį ar baidarės galą ir naudojant irklus kaip antros eilės svertus.
Irkluojant baidarę labiausiai dirba nugaros, pilvo, dubens ir pečių raumenys, o sportininkas klūpi ant specialios pritaikytos pagalvės .
Vakaruose baidarės irklavimas žymimas raide „K“ ( angl. kajak), o kanojų – raide „C“ (angl. canadier). Abi sporto šakos, t. y. baidarių ir kanojų irklavimas vadinamas kanų sportu.
Kalbant apie baidarės istoriją, reikėtų akcentuoti, kad dauguma Anglijos Karališkojo baidarininkų klubo narių keliaudavo savo valtimis ir taip daugelyje šalių sukėlė susidomėjimą nauju irklavimo būdu, o vėliau jį imta naudoti ir turizmo varžybose. Baidarių ir kanojų varžybų istorija palyginti vėlyva.  Populiarindamas baidarių ir kanojų irklavimą, McGregoras, Napoleono III-ojo kvietimu, 1867 metais Paryžiuje organizavo šių valčių regatą. 1874 metais regatą organizavo Anglijos Karališkasis klubas, įsteigęs „Iššūkio taurės“ prizą. Jis ir Niujorko klubo prizai egzistuoja dar ir iki šiol.
1877 metais Gerberditas Klintcas su daktaru D. Petenu dalyvavo parodomajame vienviečių baidarių plaukime akademinių valčių varžybų metu Moaso upėje Liutache, kur varžybas stebėjo Belgijos karalius Leopoldas. Čia baidarės ir kanojos populiarinimas buvo labai sėkmingas. Europoje susikūrė daugybė specializuotų klubų: 1876 m. Brasalyje, 1885 m. Bonoje ir Hanoveryje, 1900 m. Vokietijoje ir Švedijoje, 1904 m. Prancūzijoje, 1908 m. Prahoje ir kt. miestuose. Klubai organizuodavo oficialias regatas ir turistines keliones baidarėmis ir kanojomis. Pirmasis Pasaulinis karas ilgam nutraukė šių valčių irklavimo vystymą.
Gaminant baidares ir kanojas Europoje, buvo panaudota akademinių valčių gamybos patirtis, tačiau tuo pat metu Skandinavijos konstruktoriai, neturėdami jokios patirties ir  tradicijų, eksperimentiniu būdu gamino valtis ir jiems pasisekė dar geriau. Tai buvo išsiaiškinta 1923 m. Švedų žaidynėse Gioteburge, kai paaiškėjo, kad vokiečių baidarės palyginus su švediškomis yra sunkios ir plaukia daug lėčiau, nors ir vienoj, ir kitoj šaly buvo gaminamos pagal senąjį eskimų modelį.
Tarptautinių varžybų skaičius nuolat augo. 1925 m.  Prahoje įvykusios varžybos sukėlė didelį olimpinio kongreso dalyvių susidomėjimą ir 1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse baidarininkai ir kanojininkai išsidalino pirmuosius olimpinius medalius
Šiandien  baidarių ir kanojų irklavimas vis dar olimpinė sporto šaka. Jų distancijos – 200 ir 1000 metrų. Varžybos vyksta stovinčiame vandenyje – ežeruose,  kanaluose, tvenkiniuose ir pan. Šiuo sportu rūpinasi  Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija, įkurta 1924 m.

M. K. Čiurlionio fondas: nauji, teigiami atgarsiai internete

Internetas, tai šiuolaikinė informavimo priemonė, kurios pagalba informacija gali sklisti itin dideliu greičiu ir pasiekti labai plačia auditoriją. Internetas patiems vartotojams suteikia galimybę reikšti savo nuomonę jiems svarbiais klausimais. Vartotojai, klientai patenkinti įmonių, organizacijų veikla, suteiktomis paslaugomis viešai dalinasi savo patirtimi, taip netiesiogiai reklamuodami prekę / paslaugą ar ją teikiančią įmonę.

Vis dažniau galime internete rasti teigiamų atsiliepimų apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondą bei jo veiklą. Džiugu, kad šio fondo šalininkai nėra abejingi ir nepabūgsta viešai internete išreikšti savo nuomonę bei atsiliepimus. Vieną iš šių atsiliepimų radome “Laisvos Lietuvos jaunimo” portale:

Šiuolaikinės Lietuvos jaunimas vis labiau tolsta nuo tikrųjų vertybių, domisi paviršutiniška, menkavertė veikla. Dar rusenančio kūrybingo jaunimo talentai mūsų visuomenėje dažniausiai žūsta arba įgauna visiškai kitokią formą. Menas išreiškiamas gatvės “graffiti”, muzika skamba gatvėse už kelis skatikus….

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondas vykdo projektus įvairiuose Lietuvos miesteliuose ir atveria naujas galimybes mūsų jaunimui. Tai pagalbos ranka pražūstantiems Lietuvos jauniesiems talentams, kurie savo gabumus švaisto veltui leisdami dienas gatvėse. Tačiau mažuosiuose Lietuvos miesteliuose dažniausiai nesudarytos sąlygos atsiskleisti jaunimo talentams. Susiduriama su elementariausiomis problemomis, kurių apstu mūsų miesteliuose. Aktualiausios iš jų: kultūriniams renginiams nepritaikytos erdvės bei instrumentų trūkumas / neturėjimas. Būtent šios opiausios problemos neleidžia mūsų kūrybingam jaunimui susikurti savo ateities. Todėl be M. K. Čiurlionio fondo pagalbos mažųjų miestelių jaunimas neturėtų progos pasiekti meninių aukštumų.

Tai dar vienas puikus pavyzdys, kad internetas gali būti ne tik negatyvios informacijos skleidimo priemonė.

Video tinklaraštis, kas tai?

Dažnai internete tenka girdėti žodį vlog’as, vlog’eriai ir pan. Kas tai? Nesenai apsipratome su savoka blog’eris, blog’as, kurie šnekamojoje kalboje tapo beveik „norma“. Vlo’gas itin panašiai skamba, kaip blog’as, tai kuo jie skiriasi? Blog’as (sulietuvintas angliško žodžio blog vertinys) – tinklaraštis (tekstiniu pavidalu interneto svetainėje). Vlogas – video tinklaraštis (video įrašo pavidalu youtube.com ar panašioje paskyroje). Blogeriai – blogų (tinklaraščių) autoriai. Vlogeriai – video tinklaraščių autoriai, kuriuos matome video įrašuose kalbančius vienokia ar kitokia tema.

Tai bene pagrindiniai skirtumai tarp žodžių: blogo ir vlogo arba tarp tinklaraščio ir video tinklaraščio. Išsamiau apie video blogus aprašoma šiame straipsnyje.

Dantų implantai

Daili šypsena – tai kiekvieno žmogaus pasitikėjimo savimi garantas. Laikui bėgant, dantys po truputį dula, genda, todėl reikia nuolat lankytis pas odontologus bei higienistus. Deja, dėl netinkamos priežiūros dažnai dantų atstatyti nebeįmanoma, tad tenka griebtis protezavimo ar implantavimo. Žmogui, neturinčiam dantų, sunku ne tik emociškai: jis negali tinkamai sukramtyti kieto maisto, tad nukenčia ir mityba, ir kiti organai, pavyzdžiui, skrandis. Čia taip pat svarbus ir estetinis faktorius – žmogus, neturintis vieno ar kelių dantų, junta diskomfortą, nepasitiki savimi ir vengia bendrauti, o tuo labiau juoktis. Taigi padėti gali dantų implantai – tai šiuolaikinių odontologų itin dažniausiai taikomas dantų protezavimo metodas.

Dantų implantai

Dažnai žmonės domisi, ar implantavimo procedūra neskausminga. Atsakymas – tikrai ne. Pirmiausia, atliekamas nuskausminimas, antra, kadangi dantų implantai įsukami į žandikaulio kaulą, kuris yra nejautrus, tai vienintelis neigiamas pojūtis gali būti juntamas nežymus vibravimas. Taip pat pacientai teiraujasi, ar procedūra bus sėkminga. Pasak specialistų, daugiau nei 95 proc. operacijų yra sėkmingos ir dantų implantai prigyja. Keliems procentams žmonių reikalinga pakartotinė procedūra, tačiau nereikėtų baimintis, kad pinigai bus išmesti veltui. Jei dantų implantai neprigytų, specialistai arba grąžina pinigus, arba kartoja procedūrą. Dėl savaime suprantamų priežasčių antrasis variantas pasirenkamas dažniau.

Labai svarbus faktorius – ir implantų kaina. Priklausomai nuo odontologijos klinikos ir ten dirbančių specialistų, galų gale – ir miesto, kaina gali skirtis nuo kelių šimtų iki net tūkstančio litų. Specialistai rekomenduoja nesižavėti pigiomis paslaugomis ir akcijomis. Dažniausiai akcijas rengia nepatyrę meistrai, norintys įgauti daugiau patirties, ką tik apmokyti įstatyti implantuos ir taip toliau. Žinoma, ir aukšta implantų kaina negarantuoja idealios atliekamų paslaugų kokybės. Taigi specialistus reikia rinktis atsargiai: geriau sumokėti keliais šimtais litų daugiau, nei kad paskui nusivilti nekokybiškai atlikta paslauga. Beje, pirminės konsultacijos telefonu metu gali būti pasakoma viena implantų kaina, o atvykus į konsultaciją – jau kita. Taip yra todėl, kad specialistas, nematydamas jūsų dantų būklės, atvejo sudėtingumo ir kitų dalykų iš karto pasakyti, kiek kainuos implantavimo procedūra, tikrai negali.

Pats dantų implanto mechanizmas, kitaip dar vadinamasis sraigtelis kainuoja apie 400-500 Lt. Tačiau nereikėtų įsivaizduoti, kad implantų kaina prasideda ir baigiasi ties pačiu implanto mechanizmu ir vėliau įstatomu protezu. Didesniąją kainos dalį gali sudaryti vainikėlio uždėjimas ant implanto, arba protezavimas ant įdėtojo implanto. Prireiks ne tik vainikėlio, bet ir kokybiškos atramos. Taigi šiuo atveju geriausias būdas – pasikliauti specialistų konsultacijomis ir patarimais. Odontologai teigia, kad pigias medžiagas jau ėmė gaminti ir kinai, tačiau žavėtis šiomis pigiomis medžiagomis tikrai nevertėtų. Juk implantų kaina atsispindės mūsų šypsenoje, sveikatoje, geroje nuotaikoje ir daugelyje kitų veiksnių, o patys dantų implantai tarnaus ne vienerius metus.

Apie el. knygas bei jų skaitykles

Artėja didžiosios mėtų šventės ir greitai pradėsime galvoti apie dovanas artimiesiems. Besidomintiems šiuolaikine technika puiki dovana gali būti elektroninių knygų skaityklė. Šis Lietuvoje sąlyginai naujas produktas jau sėkmingai įsitvirtino rinkoje, tačiau yra manančių, kad skaityklė tikriausiai niekada visiškai nepakeis tradicinių knygų dėl itin paprastų priežasčių. El. knyga niekada nesuteiks tokių pojūčių, kuriuos gali suteikti tik tradicinė knygą: kvapas, liečiamo popieriaus lapo paviršius, nevienodai pageltę lapų kraštai, kito puslapio vertimo jausmas ir kitos mielos smulkmenos.

Taip pat yra daugelis kitų priežasčių, kurios kai kurioms vartotojų grupėms niekada neatstos tradicinės knygos. Visų pirma – kaina. Kol kas elektroninių knygų skaityklės yra pakankamai brangios, todėl dažniausiai daug priimtinesnis sprendimas tiesiog užsukti į biblioteką ir nemokamai pasiimti norimą knygą. Visiškai jokių išlaidų (jei neįskaitysime kelionės ar kitų savaime suprantamų sąnaudų).

Kita priežastis dar paprastesnė. Kai kurių amžiaus grupių atstovams naudotis el. knygų skaityklėmis gali būti ne itin lengva. Senjorai sunkiau supras, kaip naudotis skaitykle, juk tradicinę knyga pakanka atsiversti ir tęsti savo istorijos skaitymą nuo užsižymėtos vietos. Jokio įjungimo, ekrano braukymo pirštu ir t.t. Žinoma, tokio amžiaus artimiesiems skaitiklių tikriausiai nedovanosite.

Taip pat yra ir nepagrįstų mitų, dvejonių, nusistovėjusių neigiamų nuomonių apie el. knygas ir jų skaitykles. Tokios dvejonės dažniausiai gimsta iš žmonių tarpo, kuriems nei karto neteko naudotis skaityklėmis ir savo nuomone grindžia lygindami skaityklę su planšetiniu kompiuteriu ar kita jiems pakankamai gerai žinoma  technika.

Vienas iš populiariausių mitų, jog el. knygų skaityklės vargina akis. Kažkodėl nusistovėjusi nuomonė, kad skaitiklių ekranai tokie pat, kaip planšetinių kompiuterių ar kitos technikos su liečiamais ekranais. Skaityklių ekranai bei jų apšvietimas sukurti taip, kad nevargintų jūsų akių, todėl atrodo lyg skaitytumėte tradicinę knygą. Jokio ekrano raibuliavimo ar kitų jums įprastų elementų, kurie galėtų trikdyti skaitymą ir erzintų jūsų akis.

Dar vienas mitas, tai greitai išsikraunanti baterija, susiraižantis ekranas ir kitos smulkmenos, kurios dėka apkalbų virsta lyg ir rimtais trūkumais. Baterija išsikrauna tikrai negreitai, todėl ji tikrai nesutrukdys jums perskaityti net ir kelias jūsų mėgiamas knygas. Šiuolaikiniai liečiami ekranai yra pakankamai ištobulinti ir atsparūs įbrėžimams. Žinoma, nuo aštrių daiktų nei vienas ekranas nėra apsaugotas, tačiau įprastinėmis naudojimo sąlygomis tikrai tarnaus nepriekaištingai.

Taigi, svarstantiems apie kalėdinę dovaną – elektroninių knygų skaityklę, vertėtų apžvelgti visus teigiamus ir neigiamus aspektus, atskirti mitus nuo tikrovės, ir svarbiausia – gerai žinoti, ar artimam žmogui, kuriam norite dovanoti skaityklę, jos tikrai reikia.